Pirmieji aurpair/groom ispudziai surio, sokolado ir laikrodziu saly

Kadangi įkvėpimas toks dalykas, kuris ateina tada, kai užsigeidžia jo didelė širdis, imsiu jį už ragų (kitos, ne mažiau nei širdis svarbios vietos) ir pasidalinsiu keletu minčių apie savo aurpair/groom gyvenimo periodą. Jau dabar galiu pasakyti, kad jis bus margas. O tiems, kam stinga vaizduotės, taip pat vyrams, kurie neskiria spalvų ir šiaip gyvenantiems pesimistinio pasaulėvaizdžio rėmuose, siūlau tą margumą sulyginti su ką tik rudens nukedentais lapais. Spalvoti, tiesa?

O buvo taip. Gyvenime aš dirbau įvairius darbus. Miegodavau, po to valgydavau. Kol buvau maža, tie darbai atrodėsvarbiausi. Vėliau svarbiausias atrodė mokyklos kiemas, iš kurio norėjosi pabėgti dar nesuskambėjus paskutiniam skambučiui, paskui svarbiausiu tapo universitetas. Filosofijos bakalauras, Tarptautinės komunikacijos magistras. Šito nebaigiau. Bet įvandenį nespjaunu ir baigsiu. Kai pajusiu šios antspauduotos makulatūros troškulį.

O kol kas jau antrą savaitę leidžiu svečioje šalyje, Šveicarija vadinamoje. Ne, ne dėl kokybiškų laikrodžių pramonės aš čia, anaiptol ir ne saugiausių pasaulyje bankų grobti atkakau. Net ne dėl sūrio ar šokolado ar skambaliukais antspauduotų gražuolių karvių (su jomis supažindinsiu vėliau, nes jos, rupūžės, truputi tolokai nuo manęs bazuojasi). Atsekiau svajonę. Pradžioje jos pirštas rodė tiesiu keliu į Kairą, ale dulkes, karštį ir arabus pakentėjusi iškeičiau į kalnus, miškus ir pievas.

Toli man dabar, oi toli iki kino teatrų, betoninių kaladėlių ir superdegančių akropolių. Vat ir sėdžiu jodinėdama, ganydama belgų aviganius, šerdama 6 triušiukus, vieną katę ir porą žuvyčių. Aišku, čia svarbiausias kirtis tenka pirmai sudėtinio sakinio daliai, kurioje minimas jojimas. Na myliu, myliu aš tuos didelius padarus. Kvepia man jie kažkuo baisiai paprastu, tuo, kuo turbūt ir turi kvepėti gyvenimas. Daug vardų tam sugalvota, ir kiekvienas randa savo atsakymą.

O kol kas.. Kol kas pasidalinsiu su jumis tomis žadėtomis akimirkomis. Ačiū technikai, kuri daro mūsų gyvenimą įvairesnį ir fotoaparato akiai, kuri nors ir neperteiks tikrojo vaizdo, bet atspindės bent kontūrus.

Taip atrodo namai ir ju aplinka, kurioje praleisiu artimiausius metus ir gyvuliukai, kuriuos mokausi suprasti, šnekėdama ta kalba, kuria šneka jų instinktai. Supažindinu: Du Terviuerenai (mama Baila ir jos sūnus Bountie), žirgeliai (Killiou, Stella, Horizon ir Luna), katė (Calipso), triušiukai (ačiū die, vardų neturi).

Žuvytė ir katė į kadrą kol kas nepapuolė. Nes žuvytė auksinė, (o aukso aš nemėgstu :))) ), o katytė retai būna namie (nors itin fotogeniška).