Vo tai tau - isejau pirma karta su zirgeliu viena pasivaiksciot pramintais takais, pauksciuku miske paklausyt, kol zemes kaip Lenkijoj dar nepadenge sniegas, ir pameciau steka :))))) pirmi nuostoliai, taip sakant. Ryt pasikinkysiu pora sunu pedsekiu, o kadangi vistu miske tikiuos nebus (nebus ka pjauti), tikiuos rasti ta nelemta stekuti. Nepaisant to, kad man vos ne jega irodinejo, kad nieko tokio. Neva visos siuos namuos jojancios tam miske bene desimti tu daikteliu prateriojo. Jausmas, aisku, nekoks. Nesiskandinsiu sekliam upely, jei ir nerasiu, ale vistiek, zinot, sirdele spaudzia. Per kazkoki neapdairuma, neatsakinguma ir siaip issiblaskyma. Reik susiimt, bo jei taip ir toliau, nustekensiu jei ne visa sali, bet jau seima tai tikrai :))))
O visa kita, galiu pasakyt, bene puiku: nagucius nusitrumpinau iki rekordiskai trumpo dydzio, nes neimanoma laikyti ju tvarkingai, kai trejeta valandu per diena kapstaisi purve ir kituose naturaliuose gamtos produktuose. Plaukiukai, aciu die, irgi trumpai bei madingai kirpti, bent jau gumyciu plaukams nepametu :))) Tik va su zieminiais jojimo atributais kiek prasciau. Siuo sportu Lietuvoj uzsiiminejau tik siltuoju ir nuostabiuoju metu laiku, o cia visgi teks malonumas ir sningant, ir lyjant. Grudinsiuos braidziot po sniegeli, todel teks ir amunicija pasirupint. Namo grisiu su papildomais dviem lagaminais. Ale busiu uzauginus raumenus, todel, dievazi, nera to blogo, ko raitelis nesunaudotu :))))
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą