Strawberry fields forewer

Braškės.. Mmmm.. Braškės su pienu. Mmm Mmm MMM :) Gal kas rytoj į svečius? ;)

Kai pagalvoji, anglai neturi

žodžių pavadinti atskirai braškėms ir žemuogėms.

Horse-fighting

Visai atsitiktinai Didžiosios Britanijos Daily Mail perskaičiau apie kraugeriškas arklių kovas Filipinuose. Visko teko girdėti: žmonės pjudo šunis, gaidžius, bet kad arklius??
Apskritai arkliai nelinkę kibti vienas kitam į karčius, tad šiam reikalui kaip stimulas naudojama "rujojanti" (išsireiškiau šuniškai, nežinau kaip taisyklingai, kalbant apie arklius. Angliškai skamba "in season") kumelė, pririšta tame pačiame aptvare. Gamtos šauksmo genami, įniršę patinai ima kovoti dėl patelės. Pralaimėję dėl sužeidimų ir streso dažniausiai miršta, o laimėtojas, jei dar turi jėgų, sukergiamas su patele čia pat vietoje. Tokios kovos dažniausiai tęsiasi iki 6h. Kaip aiškino šių kovų organizatoriai, visa tai daroma vardan kultūrinės tradicijos, bet iš tiesų tokios kovos rengiamos nusikalstamų grupuočių iniciatyva ir yra nelegalios. Kovų tvarkaraščiai netgi skelbiami per televiziją, vietos valdžia skiria piniginius prizus bei remia turnyrus.
Kažkas labai labai klaikaus. Niekaip nesuprantu minčių žmogaus, galinčio su jauduliu ir pasitenkinimu žiūrėti į kančią ir skausmą, nesvarbu kieno - gyvulio ar kito žmogaus. Vis dėlto gerai, kad buvo iškelta ir paviešinta ši problema. Belieka viltis, kad kas nors pasikeis. Ir greit.

Mano augintiniai

Pagerbdama gyvąją gamtą, savajam žvangalų barškalyne įamžinsiu amžinuosius savo bičiulius, kurių draugė, sugyventinė ir valdovė esu :D Labiausiai rūpesčių keliantys esti mažiausi pagal dydį ir išsilavinimą: černobilinis uodas apskritai neklauso komandų, sklando kur panorėjęs, o drugeliui viską atleidžiu dėl patenkinamo išorinio grožio :) Abu tie vandalai mano gubernijoj atsirado netikėtai ir leidimo nuolat gyventi bei bujoti mano draugijoje neprašė, bet išimties tvarka leidau jiems pasilikti. Vis tiek su manim ilgai netvers :)

Kiti gi du smegenų vingiais apdovanoti faunos atstovai buvo pasirinkti laisva valia, todėl ir vardus gavo šeimos tarybos apsisprendimu. Pristatau jums Terrą (Canis) ir Lexus (Felis Silvestris Catus).

Knopkė ir naminis pyragas

Gaivus pirmadienio vakaras pas mielą draugę Aistę, jos vyrą ir jųjų mažajį globotinį ryžuką Knopkių :) Vaišino mane šeima pyragu, kompotu ir saldainiais: saldžiai palaimingos bėgo valandos jų draugijoje. Kalbėjom apie šį bei tą, bet labiausiai apie ką tik pasibaigusias studijas, mūsų - bedarbių ir socialiai apleistųjų dalią, valstybinės tarnybos peripetijas ir darbo nesuradimo perspektyvas. Kai esi jaunas, ir bėdos didelės atrodo. Su laiku, matyt, kai kurie dalykai pasislenka į paribius ir domėn imi kitas aktualybes. Ech, tas paikas vaikas laikas :)

Čeburėkai, alus!

Kaip mes čeburėkus kepėm, reikėjo matyt: abiejų su Vai2liu mamos patarimus dalijo išvakarėse, ale lemiamu momentu vis tiek pusės reikiamų produktų neturėjom :) Mamų patarimo reikėjo ir jau pradėjus imtis lipnaus darbo, todėl visagalio telefono pagelba suteikta konsultacija baigėsi ypatingai skaniu rezultatu: čeburėkus gyrė net užbėgusi kaimynė. Wow, mes iš tiesų pavarėm!

Šuo ir tas gavo tešlos skalsumo paragauti, laižė ir kramtė man rankas, lyg kaulą gavęs, paleisti nenorėjo :)

Oj, skaniai mes tą vakarą praleidom, net litro aliejaus negaila (ačiū mūsų draugužei maximai už nuolaidą laiku ir vietoje). Buvo gaaaaaardu!

Ten, kur siautė Tadas Blinda

Čia žemaitijos raganos puotas kėlė, čia herojus Tadas Blinda ne tik pasiturinčius alino, bet ir valstiečiams buvo spėjęs įgrįsti. Ir visa tai vienija 229 metrai bei skambus Šatrijos piliakalnio pavadinimas. Kopėm su Vai2liu aukštyn, rankom dangų rėmėm, debesų kvapą uodėm. O kai bėgom žemyn, net piliakalnis dulkėjo :)

Išties - vaizdas gniaužiantis kvėpavimo latakus. Tik palipęs aukščiau, kur akis aprėpia didesnį perimetrą, pastebi, kokia nepakartojama Lietuva: su savais slėniais ir arimais, miškais ir iš vienkiemių sklindančiais šunų kiauksėjimais. Na ir kas, kad kelias žvyrkeliu užpiltas, užtat nė vienos dulkės ant pakelės žolės. Štai už ką mes mylim.

Tiesa, viešųjų tualetų infrastruktūra kiek apgailėtina, nes Vai2lis sakė, kad durys neužsidarė (pati jų netikrinau, mėgavausi vaizdu į mišką bei grynu oru ir tikėjausi nebūti užklupta tupinti :D ).

Let's do the blues :)

There's more good than bad and thank you God for that :) Tris dienas ir dvi naktis aš ten alų gėriau, pavėsyje ir saulėje sėdėjau, bliuzų šurmulį stebėjau. Ir griuvo dangus, savo šlapią pėdsaką palikdamas draugų palapinėje, ir siaubą kėlė bio-tualetai, kvapų įvairove vaišindami. Kojos klimpo purvynan, bet batai buvo sausi kaip niekad.

O muzika.. Muzika.. Persmelkė sielą, įrašė atmintin: "Varniai, ežeras, bliuzo festivalis!" Terjeras tapo šio open-air'o talismanu, ir inkščiantys basetai bei neaiškios kilmės mielas juodas rubuilis tam pritarė.

Būk pasveikintas, o cepeline, sukirstas šeštadienio pietums! Ir ačiū kaimynams, mielaširdingai skolinusiems kirvį, bo trumpa atmintis leido jį pamiršti. Kaip visada gamtoje, liko pateisinta taisyklė: neturėk kirvių šimto, turėk vieną kaimyną :) Ir dar gal Voverę-Jotvingį :D

Deja, bliuzuose liko neištesėti keli asmeniniai pažadai: stumbrinė-degtinė verkė, kad blaivios akys nuo jos sukosi, rankos išsižadėjo, bet šiltų jausmų kaimynai ją priglaudė savam glėby. Vėl tie kaimynai. Tokiems net kelių pliauskų, dviejų dešrigalių, poros pomidorų ir žvakės nuo uodų negaila. A, dar servetėlių, tam kitam reikalui :)

Su visa derama pagarba, bliuzai buvo bliuziški. Mėlynos apyrankės suvienijo tūkstančius!