Dienos atradimai

Pirma, kas per lietuviška grupė Ženklas X? Jau ir taip pastebiu, kad esma atsilikusi nuo kasdienio pasaulio gaivalų, o čia - še kad nori. Ir groja (taip taip, ne dainuoja) jie gabalus, bemaž visus užvadintus vienu dviskiemeniu: Grybai, Daina, Kanklės, Pievos. Tik su Akla Višta kažkaip nenuskilo :)
Antras vakaro atradimas kupinas pasibaisėjimo: pompastiški, linkę dominuoti nuobodos sugeba beveik visai eliminuoti grįžtamąjį ryšį. Štai kodėl daugeliu atveju nemėgstu žmonių. Ir štai kodėl daugeliu atveju pati būnu eliminuojama. Einu dilgėlę paliesiu. 'cause in the world I'm living in a bich needs a gun :)
Be to, šian atradau mėlynių purškalą plaukams iš Body Shopo. Tiems, kas paskutinį alų atiduotų už ypatingą tekstūrą ir kvapą (aš! aš!) - veik nirvanos oazė. Ir tos nirvanos apimta esu pasiryžusi nusiristi bedygnėn, kur slypi gyvenimas. Tai yra - misliju rimtu veidu tęsti filosofiją, rinktis magistrantūrą. Ar tik ne vienadienis transcendentaliai egzistencinės nuotaikos pliūpsnis? Praeis? Ar praeis..?

a-a-aktualybė

Paprastai neturiu daug teigiamų žodžių Riomeriui. Dėl požiūrio į mokslą, dėl vėluojančių dėstytojų ir šiaip smulkios anarchijos. Siutas ima dar ir dėl to, kad kaskart, einant pro šalį, stovėjimo aikštelėje atrandu dar nė karto nematytą mašinos modelį :) Bet šįkart, pildant magistrantūros stojimo dokumentus, apėmė palaimingas tvarkos ir organizavimo įspūdis: aptarnaujančios merginos žinojo, ką daro, vaikinai - ką pildo. Buvo net įmanoma nusigviežti barbarisų saldainį, stovint kilometrinėje, bet greičiau nei streikuojantys vairuotojai judančioje eilėje. Ačiū, tau, Riomeri :) Ta proga gal net paskaitysiu Riomerio dienoraštį, neseniai užmatytą vietinės reikšmės knygynėly.

Per didelę dykumą keliaujantis arklys ir tolimi kupranugariai

Būtent taip - kaip koks laukinis pievų trypinėtojas jaučiuosi, įžengęs į svetimas ganyklas. Atėjau čia, į blog'ų pasaulį, be kelio ženklų, tik keliomis viltingomis nuorodomis besivadovaudama, už ką didžiai lenkiu galvą ir kanopėlėmis žvanginu ditirambus Vai2liui ;)

Nesiplečiant į erdvę ir laiką, pirmąją internetinės egzistencijos naktį trumpai pradėsiu ir ilgai baigsiu kukliais pamąstymais: tebūnie šviesi ši naktis, tenebūnie rytoj kamščių mano gatvėje, atleiskit man už tualetinio popieriaus vagystes, ir leiskit mano kambariokei nesiklausyti naktinių mano kliedesių. Braukiu raudonu pieštuku per nosį ir labų visiems naktų!