Sužeisto vėjo šėšėlio spalvos
Leido prašyt man ko tik norėtųs
Aš negalėjau nuskriaust tos žiemos...
Ir dar vienas
Išsrėbtoji kūdra, dilgėlių saldybėj
Mažo sizifo akmens užliūliuota
Gelbėjo brendantį arklį beplaukį
Vien tik dėl to, kad nemirtų liūdna.
