Kai sielą užpuola krokodilo ašaros

Šįryt sieloje - sausra. Ne kokia ten sacharinė, o tikrų tikriausia dvasinio gėrio stoka. Todėl pagalbos kreipiausi į Erlicką. Galbūt tai ir dar pieniško šokolado plytelė mane išgelbės:

Gramatika

Tu ant kalno stataus gyveni,
Iš žodynų gelmės atkeliavus.
Aš – tik tavo papildinys,
Tiktai sinonimas tavo…

Ten, žodynų gelmėj nubudus
Ant peties, vidury nakties –
Aplinkybė tu gero būdo,
Priežastis be jokios priežasties.

Kai ant kalno dūmelis rūksta,
Tai pakalnėje tirpsta sniegas.
Be tavęs sakinys nutrūksta,
Iš gyvenimo daugtaškis lieka.

Knygos barsto lapus ant kelių,
Ir greitų traukinių pilnos stotys…
Tu sudėk tam kely kablelius,
Kad žinočiau, kada sustoti.

Į duris ir keliais aš beldžiuos,
Dega žvakė, bet lydosi vaškas.
Prie tavęs kaip prie žemės glaudžiuos –
Sakinys šitaip glaudžias prie taško…

2 dienų žygis su šunimis Jadagoniuose

Ech, kokia šviežia galva po dvi dienas trukusio 'dogtrekingo' ir keliasdešimties nueitų kilometrų miškais, laukais ir pievomis...

Tiems, kam nepažįstama ši sąvoka, aiškinu liaudiškai: imi šunį, beldiesi į sporto fanatikų nurodytą vietą, gauni orientacinį žemėlapį, užsimeti kuprinę ant pečių, stoji į starto liniją ir trauki sau linksmas ieškoti kontrolinių punktų. Jei azarto pilnos kelnės, o sveikatos - kaip pas jautį, trasą su augintiniu gali įveikti bėgte. Tokių entuziastų, kurie per valandą-kitą aplanko visus taškus ir laimingi finišuoja, pasitaiko vis dažniau, o tai jau kelią rūpestį mano konkuruoti linkusiai sielai. Todėl artėjančiame turistas.lt maratone esu nusiteikusi velniškai pasistengti :) Visgi jei tikslas ne medaliai ir garbės raštai, galimas tiesiog malonus pasivaikščiojimas gamtoje: niekur neskubant, nesekant konkurentų ir stebint nuostabiausią Lietuvos gamtą.

Šįkart ta gamta visus žygio dalyvius ir šunų mylėtojus supo Jadagoniuose - nuostabiame atrakcionų ir meno parke, stovyklavietėje Kauno raj. Džiugiai dalinuosi vaizdais ir viliuosi dar ne kartą jais džiaugtis, tik jau kitose dar nelankytose vietose :)

Kažkokie sunkūs širdžiai vakarai. Eiliuoti...

Ant sudrėkusio sapno peties
Surūdijusį skruostą padėsiu.
Nesiartink prie mano nakties -
Aš tave laukimu užkrėsiu.

Ir nuodingam rudens smaigaly
Nei tikri, nei geri nebūkim.
Tu apeiki mane, jei gali,
Surūdijusio sapno šukėm.

Mano akys ramybe rasos,
Aš bevardžiam lange stovėsiu.
Nesiartink prie mano šviesos -
Aš tave nuogumu užkrėsiu.

Daiva Čepauskaitė

Vėl eilėraštis

Norėčiau suskaičiuot džiugias akimirkas
Ir žmones,
su kuriais susitikau.
Ir pasakyt kažkam,
Kad vis dar myliu juos
Ir už gerumą
padėkot kažkam.
Norėčiau suskaičiuot gerumo pamokas.
Pasikartojančias klaidas suprast.
Dar kartą išgyvenus
širdgėlą ir neviltį.
Visiems laikams
iš atminties išmest.
Norėčiau suskaičiuot
Ir savo nuodėmes
Kurių gyvenime
dažnai darau.

Prašau atleist už sunkų žodį man
O nuodėmes
išpirkti privalau.
Sunkiausia suskaičiuot skaudžias akimirkas
Žmones visus, kuriuos
mačiau kadais.
Kažką myliu,
kažko net neprisimenu.
Išėjusių nemoku dar paleist.

Dabar geidžiu
išgirst akmens tylėjimą
Ir su drugeliais
tyliai paplepėt
Susidraugaut su keturiais pasaulio vėjais
Ir praeities
daugiau nebeminėt.

Angelina Zalatorienė