Gaivus pirmadienio vakaras pas mielą draugę Aistę, jos vyrą ir jųjų mažajį globotinį ryžuką Knopkių :) Vaišino mane šeima pyragu, kompotu ir saldainiais: saldžiai palaimingos bėgo valandos jų draugijoje. Kalbėjom apie šį bei tą, bet labiausiai apie ką tik pasibaigusias studijas, mūsų - bedarbių ir socialiai apleistųjų dalią, valstybinės tarnybos peripetijas ir darbo nesuradimo perspektyvas. Kai esi jaunas, ir bėdos didelės atrodo. Su laiku, matyt, kai kurie dalykai pasislenka į paribius ir domėn imi kitas aktualybes. Ech, tas paikas vaikas laikas :)
1 komentaras:
aš irgi galvoju taip galvoju kad iš šių laikų jaunimo nieko gero neišaugs... va kaip mes jauni būdavom, va taip būdavo jėga!
Rašyti komentarą