Čia žemaitijos raganos puotas kėlė, čia herojus Tadas Blinda ne tik pasiturinčius alino, bet ir valstiečiams buvo spėjęs įgrįsti. Ir visa tai vienija 229 metrai bei skambus Šatrijos piliakalnio pavadinimas. Kopėm su Vai2liu aukštyn, rankom dangų rėmėm, debesų kvapą uodėm. O kai bėgom žemyn, net piliakalnis dulkėjo :)
Išties - vaizdas gniaužiantis kvėpavimo latakus. Tik palipęs aukščiau, kur akis aprėpia didesnį perimetrą, pastebi, kokia nepakartojama Lietuva: su savais slėniais ir arimais, miškais ir iš vienkiemių sklindančiais šunų kiauksėjimais. Na ir kas, kad kelias žvyrkeliu užpiltas, užtat nė vienos dulkės ant pakelės žolės. Štai už ką mes mylim.
Tiesa, viešųjų tualetų infrastruktūra kiek apgailėtina, nes Vai2lis sakė, kad durys neužsidarė (pati jų netikrinau, mėgavausi vaizdu į mišką bei grynu oru ir tikėjausi nebūti užklupta tupinti :D ).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą