Skamba telefonas. Numeris nepažįstamas, todėl keliu ragelį ir automatiškai tariu sausoką "klausau". Tyla. Kelis kartus pakartoju savo beviltišką "klausau". Tyla niekur nedingsta. Dar mintyse svarstau, ar mestelti kokią pašiepiančią frazę. Et, susilaikau ir dedu ragelį. Kad jiems rankos nudžiūtų, tiems, surinkusiems klaidingus numerius arba iš piktos valios neturintiems ką veikti!
Po kelių sekundžių, kurias skyriau apmąstymams, kam vėl brolis mano telefoną paviešino ir kokią bausmę jam už tai skirsiu, gaunu sms: PADĖK, NORIU MIRTI.
Štai čia jau įdomiau. Apima pirminis šokas, išmesdamas iš kasdienių situacijų grandinės. Pirmą kartą susiduriu su sms'iniais savižudžiais (ar bent jau grasinančiais tokiais tapti). Susinervinu, nes nežinau, kaip elgtis. Bandau perskambinti užfiksuotu numeriu. Kvietimo signalas ilgas, tik niekas mano pastangų prisišaukti nepriima. Bandau iš kito telefono, kas irgi tampa beviltiška. Staiga prisimenu visus per psichologiją nagrinėtus pavyzdžius, netgi savo bandymą tapti Jaunimo Psichologinės Paramos centro nare. Pusiau pykstu, pusiau jaudinuosi. Rašau keletą sms, bandau nustatyti ryšį su šiuo žmogum. Gaunu atsakymą: MES NEPAŽĮSTAMOS (iš ko plaukia išvada, jog bendrauju su mergina/moterim), IR NESVARBU, KAS AŠ. BET PRAŠAU PADĖK. NENORIU KALBĖTIS. Išsiunčiu dar keletą sms, gaunu atsakymą: TU MANĘS NEPAŽĮSTI, BET NORI PADĖTI. Dar keletas mano sms ir ryšys nutrūksta.
Jau nebežinau, verkti ar klykti. Nebepanašu į juokus. Imu googlą už ragų ir ieškau, ką pravartu sakyti tokiais atvejais. Be abejo, labiau rašo apie tai, ko nesakyti. Ir vėl skamba telefonas! Keliu ragelį. Tyla. Bandau šnekėti (su savimi). Pavyksta bent jau paprašyti, kad į mano klausimus reaguotų, tokiu būdu kartais išgirstu pridususį MHM. Sužinau ir tai, kad mergina vardu Indrė. Daugiau nieko. Jaučiuosi klaikiai, kai žinau, kad turiu kalbėti, bet nežinau, ką. Nenoriu tokios atsakomybės, už kito gyvybę, net jei tas kitas ir atsitiktinai užklydo į mano erdvę. Tą patį man pasakė ir Vilties linijos savanorė. Toks anonimiškas ryšys su sunkiai dvasiškai besijaučiančiu žmogumi - įpareigoja, todėl geriausia, ką gali padaryti - nukreipti pas žmones, tokią atsakomybę prisiimančius. Tad jei kam reikia išsikalbėti:
Vilties Linija 8-800-60700
Jaunimo Linija 8-800-28888
Po kelių sekundžių, kurias skyriau apmąstymams, kam vėl brolis mano telefoną paviešino ir kokią bausmę jam už tai skirsiu, gaunu sms: PADĖK, NORIU MIRTI.
Štai čia jau įdomiau. Apima pirminis šokas, išmesdamas iš kasdienių situacijų grandinės. Pirmą kartą susiduriu su sms'iniais savižudžiais (ar bent jau grasinančiais tokiais tapti). Susinervinu, nes nežinau, kaip elgtis. Bandau perskambinti užfiksuotu numeriu. Kvietimo signalas ilgas, tik niekas mano pastangų prisišaukti nepriima. Bandau iš kito telefono, kas irgi tampa beviltiška. Staiga prisimenu visus per psichologiją nagrinėtus pavyzdžius, netgi savo bandymą tapti Jaunimo Psichologinės Paramos centro nare. Pusiau pykstu, pusiau jaudinuosi. Rašau keletą sms, bandau nustatyti ryšį su šiuo žmogum. Gaunu atsakymą: MES NEPAŽĮSTAMOS (iš ko plaukia išvada, jog bendrauju su mergina/moterim), IR NESVARBU, KAS AŠ. BET PRAŠAU PADĖK. NENORIU KALBĖTIS. Išsiunčiu dar keletą sms, gaunu atsakymą: TU MANĘS NEPAŽĮSTI, BET NORI PADĖTI. Dar keletas mano sms ir ryšys nutrūksta.
Jau nebežinau, verkti ar klykti. Nebepanašu į juokus. Imu googlą už ragų ir ieškau, ką pravartu sakyti tokiais atvejais. Be abejo, labiau rašo apie tai, ko nesakyti. Ir vėl skamba telefonas! Keliu ragelį. Tyla. Bandau šnekėti (su savimi). Pavyksta bent jau paprašyti, kad į mano klausimus reaguotų, tokiu būdu kartais išgirstu pridususį MHM. Sužinau ir tai, kad mergina vardu Indrė. Daugiau nieko. Jaučiuosi klaikiai, kai žinau, kad turiu kalbėti, bet nežinau, ką. Nenoriu tokios atsakomybės, už kito gyvybę, net jei tas kitas ir atsitiktinai užklydo į mano erdvę. Tą patį man pasakė ir Vilties linijos savanorė. Toks anonimiškas ryšys su sunkiai dvasiškai besijaučiančiu žmogumi - įpareigoja, todėl geriausia, ką gali padaryti - nukreipti pas žmones, tokią atsakomybę prisiimančius. Tad jei kam reikia išsikalbėti:
Vilties Linija 8-800-60700
Jaunimo Linija 8-800-28888
4 komentarai:
Labas - esu vardu Richard , taipat nebeturiu noro daugeu testi sy sumauta givenima ;(
ir tikrai nebeilgai teip temsiu ;(
Mirtis juk musu givenimo ateites dalis ;(
Labas - esu zydrunas , nevienas tu neturintis noro gyventi , nezinau kaip tu bet as esu vienas , ir salta sirdije nieko nemylimas nenorimas nekenciamas
norisi tesiog isnykti kaip paprasta lemputes sviesa kuria isjungeme taip paprastai kodel as ngl isnykti taip paprastai ....
nachui jus visu mirtis tik isvaduos is kankynes, nueitki i maxiam uzsiminuoit ir susprogdinsite. ENJOYY as noriu mirti it tuo didziuojos , bet beda neispisau dar merginos :))
Mirti nori daug kas. Ir nemanau, kad reiktų kažką nukreipti pagalbos į vaikų liniją, kai jis tikisi supratimo iš tavęs. Tuomet jau stenkis kažką sakyti, bet ką, nes kartais ir tas niekas labai padeda.. :)
Rašyti komentarą