Gramatika
Tu ant kalno stataus gyveni,
Iš žodynų gelmės atkeliavus.
Aš – tik tavo papildinys,
Tiktai sinonimas tavo…
Ten, žodynų gelmėj nubudus
Ant peties, vidury nakties –
Aplinkybė tu gero būdo,
Priežastis be jokios priežasties.
Kai ant kalno dūmelis rūksta,
Tai pakalnėje tirpsta sniegas.
Be tavęs sakinys nutrūksta,
Iš gyvenimo daugtaškis lieka.
Knygos barsto lapus ant kelių,
Ir greitų traukinių pilnos stotys…
Tu sudėk tam kely kablelius,
Kad žinočiau, kada sustoti.
Į duris ir keliais aš beldžiuos,
Dega žvakė, bet lydosi vaškas.
Prie tavęs kaip prie žemės glaudžiuos –
Sakinys šitaip glaudžias prie taško…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą