Sužeisto vėjo šėšėlio spalvos
Leido prašyt man ko tik norėtųs
Aš negalėjau nuskriaust tos žiemos...
Ir dar vienas
Išsrėbtoji kūdra, dilgėlių saldybėj
Mažo sizifo akmens užliūliuota
Gelbėjo brendantį arklį beplaukį
Vien tik dėl to, kad nemirtų liūdna.
1 komentaras:
Idomiausia, šizofrenijos pavėsy skaitant yra tai, kad perskaičius ketureilį, perskaitai dar kartelį jo "pavadinimą" ;) O Nakties įkvėpto ketureilio šizofrenijos pavėsy, vis kita eilutė - nenuspėjama! Žodžiu, likau kažko, maloniai nesupratusi, todėl mielai ir vėl skaitysiu! ;)
Rašyti komentarą