Truputį meilės...
Kad aš labai, labai kažin kas?
Brangusis mano, nežinai,
Kaip aš į nuodėmes palinkus!
Jaunystė švaistėsi žaibais-
Nūnai jau vasara nunoko-
Tu gal stebėsiesi labai,
Kad aš gyvent lig šiol nemoku?
O mane laimė guodė jau
Ir baudė, nubaudė ne sykį-
Gyvenimą juk nuodijau.
Tą našlaitėlį pavainikį.
Su ja prasilenkiu dažnai
Ir kankinuos tada paklaikus-
Brangusis mano, nežinai
Kokia iš manęs vėjo vaikas!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą