Būtent taip - kaip koks laukinis pievų trypinėtojas jaučiuosi, įžengęs į svetimas ganyklas. Atėjau čia, į blog'ų pasaulį, be kelio ženklų, tik keliomis viltingomis nuorodomis besivadovaudama, už ką didžiai lenkiu galvą ir kanopėlėmis žvanginu ditirambus Vai2liui ;)
Nesiplečiant į erdvę ir laiką, pirmąją internetinės egzistencijos naktį trumpai pradėsiu ir ilgai baigsiu kukliais pamąstymais: tebūnie šviesi ši naktis, tenebūnie rytoj kamščių mano gatvėje, atleiskit man už tualetinio popieriaus vagystes, ir leiskit mano kambariokei nesiklausyti naktinių mano kliedesių. Braukiu raudonu pieštuku per nosį ir labų visiems naktų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą